„Atviri gyvenimui“ priemonių taikymo galimybės atnaujinamose ugdymo dalykų bendrosiose programose

NŠA metodininkė, Julija Sinicienė

 

2016 m. po ilgų diskusijų ŠMM sudarytoje darbo grupėje  ir svarstymų visuomenėje, buvo patvirtinta Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai bendroji programa (SLURŠ). Šiuo metu,  siekiant užtikrinti aukštesnę bendrojo ugdymo kokybę, yra atnaujinamos visų ugdymo pakopų bendrosios programos,  jų turinį siejant jį su socialine, emocine ir sveikos gyvensenos, kūrybiškumo, pilietiškumo, kultūrine, komunikacine, pažinimo ir skaitmenine kompetencijomis. Tiek tėvai tiek mokytojai nerimauja, koks likimas, šiame bendrojo ugdymo programų turinio atnaujinimo procese laukia SLURŠ programos?

Atnaujinat programų turinį didelis dėmesys skiriamas tarpdalykinei integracijai. SLURŠ programa apjungiam su kitomis integruojamomis Gyvenimo įgūdžių ugdymo, Žmogaus saugos bei įvairiomis prevencinėmis ir socialinio ir emocinio ugdymo programomis ir pavadinta Gyvenimo įgūdžių ugdymo (SESLURŠŽS)  programa.  Suderinus tarpusavio programų ryšius ir integralumą, dalis Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai turinio integruota į gamtamokslinio, dorinio, ir kitų dalykų programų turinį. Šios Programos įgyvendinimas numatytas pradiniame ir pagrindiniame ugdyme. Viduriniame ugdyme yra numatoma atnaujinti  atskirą, pasirenkamą Rengimo šeimai programą.

VDU Santuokos ir šeimos studijų centras, VšĮ Laisvos visuomenės institutas, Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos (NŠTA) veiklos grupė „Esi vertas daugiau“ vykdė projektą „Atviri gyvenimui“, kurio tikslas – stiprinti vaikų ir jaunimo lytinę sveikatą bei rizikingo lytinio elgesio prevenciją, sukuriant inovatyvias mokymo priemones, skirtas Sveikatos ir lytiškumo ugdymo bei rengimo šeimai programos įgyvendinimui. Projekto metu buvo kuriamos inovatyvios priemonės dviem kryptimis: 1) ugdymui (IPU) – mokytojams, mokyklų visuomenės sveikatos specialistams (VSC), mokyklų socialiniams darbuotojams bei ugdymuisi (IPUSi), skirtos moksleiviams.

„Atviri gyvenimui“ inovatyvių priemonių ugdymui (IPU) rinkinys atitinka ir Sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai (SLURŠ) programos tikslus ir principus. Tačiau, šiuo metu, kaip buvo minėta,  yra atnaujinamos visos dalykinės bendrosios programos, o taip pat ir Sveikatos ir lytiškumo bei rengimo šeimai programa, tad kiekvienam mokytojui, visuomenės sveikatos ar kitam specialistui dirbančiam mokyklose reikės pasiruošti  dirbti su atnaujintų bendrųjų programų naujovėmis:

• Kompetencijomis grįstas ugdymas (mokinio kompetencijų ugdymas dalyku).
• Apibrėžta atnaujinto ugdymo turinio atitiktis vaiko raidos ypatumams.
• Proceso dermė ir nuoseklumas (ugdymo tikslų, mokymosi turinio, metodų ir vertinimo būdų atitiktis; jų vertikali ir horizontali dermė).
• Ugdymo turinio integralumas (naujos tarpdalykinės temos, dalykų integracija, atskirų integruojamų temų atsisakymas).
• Pasirenkamas mokymo turinys (70 / 30 proc. mokymosi laiko paskirstymas: privalomas / pasirenkamas mokytojo turinys).
• Keturi pasiekimų lygių požymiai.

Taigi, ugdymo sistemoje kompetencijomis grįstas ugdymas reiškia, kad yra svarbu ne tik ką mokinys  žino, bet kaip ir kur tas žinias panaudoja. Atnaujinamose programose yra išskirtos septynios kompetencijos, kurias sudaro žinios (dalykinės, tarpdalykinės, procedūrinės ir episteminės), gebėjimai (kognityviniai, metakognityviniai, emociniai, socialiniai ir praktiniai) ir vertybinės nuostatos (asmeninės, bendražmogiškos ir visuomeninės).

Pažinimo kompetencija – tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ji apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus. Mokyklinis pažinimas reikalauja valios pastangų ir atkaklumo, o motyvacija mokykliniam pažinimui gali būti ir vidinė, ir išorinė, kildinama iš bendrų visuomenės poreikių.

Kultūrinė kompetencija – tai kultūrinės savimonės ugdymas, grįstas žiniomis, aktyvia kultūrine raiška ir kultūriniu sąmoningumu.

Pilietiškumo kompetencija – tai vertybės, nuostatos, suvokimas ir praktinio veikimo gebėjimai, įgalinantys ugdytis pilietinį tapatumą ir stiprinti pilietinę galią, kartu su kitais kūrybiškai ir socialiai atsakingai kurti demokratišką visuomenę, stiprinti Lietuvos valstybingumą tarptautinėje bendrijoje.

Socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos kompetencija – tai asmens savimonė ir savitvarda, socialinis sąmoningumas, tarpusavio santykių kūrimo gebėjimai, atsakingas sprendimų priėmimas ir asmens rūpinimasis fizine ir psichine sveikata.

Kūrybiškumo kompetencija – tai gebėjimas tyrinėti, generuoti, kurti, vertinti asmeniškai ir kitiems reikšmingas kūrybines idėjas, produktus, problemų sprendimus.

Komunikavimo kompetencija – tai asmens gebėjimas kurti, perduoti ir suprasti žinias (faktus, požiūrius ar asmenines nuostatas), etiškai naudotis verbalinėmis ir neverbalinėmis priemonėmis ir technologijomis.

Skaitmeninė  kompetencija – tai asmens gebėjimas pažinti ir įvaldyti skaitmenines technologijas, kritiškai ir atsakingai naudotis jomis mokantis, dirbant ir dalyvaujant visuomenės gyvenime.

Atnaujintose dalykų bendrosiose programose atskleidžiama, kaip dalyko turinys augina mokinio kompetencijas. Kompetencijų ugdymo(si) pasiekimai apibrėžiami kiekvienam programos koncentrui, t. y. kas dvejus metus. Taip pat išskiriami keturi pasiekimų lygių požymiai Mokymosi turinys (70 privalomas + 30 pasirenkamas ) pateikiamas koncentrui arba metams. (Pav.1.)

 

Bendrųjų programų atnaujinimo gairių  42 punkte kalbama apie tai, kad „Siekiant ugdytis kompetencijas, ugdymo(si) procese svarbu užtikrinti daugialypius ryšius tarp įvairių dalykų ir realaus pasaulio. Tarpdalykinė integracija padeda mokiniui susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą. Tarpdalykinė integracija negali pakeisti atskirų dalykų mokymosi. Ji atskleidžia platesnį dalyko kontekstą, padeda nagrinėti mokiniams kylančius klausimus, kurie dažnai išeina už vieno dalyko ribų. Bendrosios programos sukuria prielaidas įgyvendinti tarpdalykinę integraciją, tačiau pagrindinė sąlyga integracijai yra mokytojų tarpusavio bendradarbiavimas.“; Taigi, atnaujinant dalykų bendrąsias programas Sveikatos, lytiškumo ugdymo ir rengimo šeimai bendroji programa (SLURŠ) buvo integruota į kitų dalykų bendrąsias programas. Reiktų atkreipti dėmesį, kad SLURŠ programos atskiros dalys nugulė ne tik per mokymosi turinį, bet aprašoma ir per pasiekimus, todėl skaitant atnaujintas bendrąsias ir siekiant stiprinti jaunimo lytinę sveikatą bei vykdant rizikingo lytinio elgesio prevenciją reiktų žiūrėti į visumą.

 

Kokiose dalykuose, atnaujinus programas, mokytojai galės  panaudoti projekto Atvirti gyvenimui sukurtus inovatyvias ugdymo priemones?

 

SLURŠ sąsajos per pasiekimus matoma Gyvenimo įgūdžių bendrojoje programoje. Žemiau išvardinti  pasiekimai  iš skirtingų pasiekimų sričių.

A1. Atpažįsta, įvardija ir valdo emocijas, elgesį 

B4. Kontroliuoja neigiamus santykius ir taiko konfliktų valdymo strategijas 

C1. Analizuoja, kuria įvairioms žmonių grupėms (klasės, mokyklos, šeimos, bendruomenės), erdvėms, situacijoms būtinas taisykles, mokosi jų laikytis, analizuoti jų prasmę ir reikalingumą. 

C2. Priima sprendimus, analizuoja/vertina sprendimų pasekmes.
D1. Saugo savo ir kitų gyvybę ir sveikatą .

SLURŠ sąsajos per mokymosi turinį kaip pavyzdys paimtas iš atnaujinamos Biologijos bendrosios programos 9 klasės mokymosi turinio.

6.9.1.8. Dauginimasis ir vystymasis. Mokomasi apibūdinti apvaisinimą, placentos reikšmę vaisiaus vystymuisi, būsimos mamos organizme vykstančius pokyčius ir gimdymą. Aiškinamasi, kokie aplinkos veiksniai gali turėti įtakos vaisiaus vystymuisi (ligos, triukšmas, vibracija, nervinė įtampa, psichiką veikiančios medžiagos ir kt.). Mokomasi apibūdinti priemones, kuriomis didinamas arba mažinamas vaisingumas. Mokomasi paaiškinti lytiškai plintančių ligų (chlamidiozė, sifilis, gonorėja, genitalijų pūslelinė ir kt.) prevenciją ir nurodyti ligų pasekmes.

SLURŠ sąsajas ir per pasiekimus ir per mokymosi turinį galima rasti Gamtamokslinio ugdymo bendrosiose programose (toliau – BP).

Pasiekimos sritis: F. Žmogaus ir gamtos dermės pažinimas
Pasiekimas: F3. … Atpažįsta ir įvardija su lytiniu brendimu susijusias problemas…
Mokymosi turinys. 6 klasė

6.6.2.3. Kūno pokyčiai paauglystėje. Mokomasi susieti kūno pokyčius paauglystėje su dauginimosi organų pasirengimu atlikti savo funkcijas, aptariamos lytinių organų ir lytinių liaukų funkcijos; aptariami asmens higienos pagrindai susiejant su lytine branda.

Dorinio ugdymo (etikos ir tikybos) atnaujinamose bendrosiose programose  SLURŠ sąsajos atsispindi  per mokymosi sritis.

Pažymėtina, kad visų konfesijų bendrųjų programų atnaujintojai  tarpusavyje yra susitarę dėl vienodų pasiekimų sričių, todėl pavyzdyje jos yra pateikiamos vienu Tikyba pavadinimu.

 

Dorinio ugdymo BP  pasiekimų sritys

Etika	Tikyba
A. Saviugda ir savisauga. Aš–Asmuo. Mokiniai ugdosi savęs, kaip unikalaus asmens ir savo jausmų pažinimą,	D. Asmens tobulėjimas ir dvasinis gyvenimas
C. Socialiniai santykiai. Aš–Mes. Mokiniai ugdosi gebėjimą kokybiškai dalyvauti socialiniuose santykiuose, kurie apima šeimą, draugus, bendruomenę ir veikseną virtualybėje.	E. Asmuo ir moralė

 

„Atviri gyvenimui“ IPU priemonių rinkinys skirtas ugdytojams pedagogams siekiant stiprinti vaikų ir jaunimo lytinę sveikatą bei rizikingo lytinio elgesio prevenciją patalpintas internetinėje svetainėje www.atvirigyvenimui.lt